vėsterti

vė́sterti, -i (-ia Klt), -ėjo žr. vėstelti: 1. Nevė́sterk, da akis išmuši Blnk. 2. Ktk, Kkl Kai vė́stersiu pagaliu, tai tylėsi! (bara katiną) Klt. Vaikui reikia gerai vė́stert, tai nesius Klt. 3. žr. vėstelti 4: Iš Kurnių [kaimo] kažna kas dabar vė́sters Klt.